Europos Parlamentas remia žmogaus teises

Pagarba žmogaus teisėms yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių. Kiekvienas šių teisių pažeidimas, padarytas Europos Sąjungoje ar už jos ribų, daro poveikį demokratiniams principams, kuriais grindžiama mūsų visuomenė. Europos Parlamentas kovoja su tokiais pažeidimais imdamasis teisėkūros veiksmų, įskaitant rinkimų stebėjimą, kas mėnesį Strasbūre vykstančias diskusijas žmogaus teisių klausimais ir žmogaus teisių įtvirtinimą išorės prekybos susitarimuose.

Europos Parlamentas taip pat remia žmogaus teises kasmet įteikdamas Sacharovo premiją už minties laisvę, įsteigtą 1988 m. Premija apdovanojami asmenys, kurie ypač prisidėjo kovojant už žmogaus teises visame pasaulyje, taip atkreipiamas dėmesys į žmogaus teisių pažeidimus ir remiami laureatai bei jų tikslai.

2019 m. Sacharovo premijos finalistai

1. Marielle Franco, vadas Raoni ir Claudelice Silva dos Santos 2. Ilham Tohti 3. Grupė „The Restorers“

Olehas Sencovas, 2018 m. Sacharovo premijos laureatas

Andrejus Sacharovas

Marielle Franco

Marielle Franco (Marielė Franko) buvo Brazilijos politikė, feministė ir žmogaus teisių gynėja. Marielle, juodaodė biseksuali aktyvistė, kovojo už moterų, juodaodžių jaunuolių, favelos gyventojų ir LGBTI asmenų teises Brazilijoje, kol nebuvo brutaliai nužudyta 2018 m. kovo mėn. Jai buvo 38 metai.
 
M. Franco gimė ir užaugo Rio de Žaneiro faveloje. Įgijusi viešojo administravimo magistro laipsnį „Fluminense" federaliniame universitete, ji nuo 2017 m. sausio mėn. ėjo Rio de Žaneiro miesto tarybos narės pareigas, atstovaudama Socializmo ir laisvės (PSOL) partijai.

M. Franco griežtai kritikavo policijos brutalumą ir neteismines egzekucijas, Ji dažnai pranešdavo apie neteismines egzekucijas ir kitus policijos pareigūnų bei valstybės saugumo pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus. Prieš pat mirtį M. Franco buvo pavesta stebėti federalinę intervenciją, vykdomą siekiant užtikrinti visuomenės saugumą Rio de Žaneire.

2018 m. kovo 14 d. Rio de Žaneire pasakiusi kalbą M. Franco įsėdo į automobilį. Iš šalia važiavusio automobilio du vyrai į galinėje sėdynėje sėdinčią M. Franco paleido keletą šūvių, nuo kurių ji mirė. Jos vairuotojas Anderson Pedro Gomes taip pat buvo nužudytas. 2019 m. kovo mėn. suimti ir M. Franco nužudymu apkaltinti du buvę policijos pareigūnai.

Nors, užtikrinant LGBTI asmenų teises, Brazilija yra viena iš šalių, kurioje, palyginti su kitomis Lotynų Amerikos ir pasaulio šalimis, pasiekta nemaža pažanga, ir visoje šalyje nuo 2013 m. gegužės mėn. pripažįstamos tos pačios lyties asmenų santuokos, visgi pastaruoju metu padėtis, kaip matyti iš įvairių pranešimų, labai pablogėjo. „Grupo Gay da Bahia" (GGB) - vienos iš seniausių šalyje veikiančių LGBTI asociacijų - duomenimis, 2018 m. Brazilijoje dėl homofobijos ir neapykantos nusikaltimų buvo nužudyti arba nusižudė mažiausiai 420 LGBTI bendruomenės asmenų. Šios asociacijos teigimu, nuo 2011 m. labai išaugo LGBTI asmenų mirties atvejų dėl diskriminacijos skaičius. Tais metais užregistruota 130 mirties atvejų, 2008 m. buvo užregistruoti 187 mirties atvejai. 2017 m. šis skaičius padidėjo daugiau nei tris kartus - užregistruoti 445 mirties atvejai.

Vadas Raoni

Raoni Metuktire (gim. apie 1930 m.), taip pat žinomas vado Raoni arba Ropni vardu, yra Brazilijos čiabuvių lyderis ir aplinkosaugininkas. Vadas Raoni, vienas didžiųjų Amazonės miškų gilumoje gyvenančios nomadinės kajapų tautos lyderių, tapo kovos su miškų naikinimu simboliu.

Raoni vardas siejamas su kajapų tautos paslaptingumu ir stiprybe. Raoni gimė Mato Groso valstijos centre esančiame Krajmopyjakare'ės kaime, kuris dar vadinamas Kapotu. Kai Raoni sulaukė 15 metų amžiaus, jis pradėjo nešioti labretę - dekoratyvinį diską, kurį ant apatinės lūpos nešioja kariai, norėdami parodyti, kad yra pasirengę mirti dėl savo žemės. Diskas iki didžiausio dydžio palaipsniui didinamas keturis mėnesius.

Šis charizmatiškas lyderis jau keturis dešimtmečius kovoja už savo gimtinės - Amazonės atogrąžų miškų - išgelbėjimą. Raoni išgarsėjo po to, kai belgų režisierius Jean Pierre Dutilleux sukūrė apie jį dokumentinį filmą, pavadinimu „Raoni".

1989 m. Raoni pirmą kartą išvyko iš Brazilijos, kad paprašytų pagalbos. Jį lydėjo dainininkas Stingas. Raoni įspėjo: dėl miškų naikinimo nyksta ne tik paskutinės likusios indėnų gentys, bet ir kyla pavojus viso pasaulio žmonių ateičiai. „Mes visi kvėpuojame tuo pačiu oru, geriame tą patį vandenį ir gyvename ant tos pačios žemės. Visi kartu privalome apsaugoti šį turtą." Raoni vykdė kampaniją ir savo tikslą pasiekė 1993 m.: įsteigtas vienas didžiausių atogrąžų miškų rezervatų, apimantis Mato Grosso ir Paros valstijas.

2009 m. Raoni dar kartą išvyko iš rezervato teritorijos, nes teritorijoms, už kurių išsaugojimą jis taip sunkiai kovojo, ir vėl iškilo pavojus - numatyta statyti Belo Montės užtvanką. Raoni nusprendė pradėti lemiamą kampaniją ir savo oficialioje interneto svetainėje septyniomis kalbomis paskelbti tarptautinę peticiją prieš pasiūlytą projektą.

Už Amazonijos ribų Raoni simbolizuoja paskutinių genčių kovą už jų kultūros, tiesiogiai susijusios su gamta, išsaugojimą - kovą už gyvybę. Nors ir susitinka su pasaulio lyderiais, vadas Raoni yra kuklus, gyvena trobelėje ir neturi beveik jokios nuosavybės.

Claudelice dos Santos

Claudelice Silva dos Santos (Klaudelisė Silva dos Santos) - Brazilijos aplinkosaugininkė ir žmogaus teisių gynėja iš Paros. Aktyviste ji tapo po to, kai buvo nužudyti jos brolis ir svainė už tai, kad kovojo su neteisėta medienos ruoša ir miškų naikinimu Brazilijos Amazonės atogrąžų miškuose. C. Silva dos Santos kovoja prieš neteisėtai Amazonės miškuose veikiančius medkirčius, rančų savininkus ir anglių kasėjus.

„Norime pasakyti pasauliui: „Atkreipkite į tai dėmesį", - sako C. Silva dos Santos. „Negalima leisti, kad žmonės būtų žudomi dėl to, kad gina žmogaus teises, viešąsias gėrybes arba aplinką."

2002-2017 m. 50-yje šalių nužudyta daugiau nei 1 500 žmonių, įskaitant C. Silvos dos Santos artimuosius, keršijant jiems už jų veiksmus siekiant apsaugoti žemę, vandenį, miškus ir kitus gamtos išteklius. Per šiuos 15 metų nužudymų skaičius per metus padvigubėjo. Atsižvelgiant į tyrimo išvadas, paskelbtas moksliniame leidinyje „Nature Sustainability", nužudymai dažniausiai įvykdyti šalyse, kuriose įsigalėjusi korupcija ir silpna teisinė valstybė.

Brazilijoje įvykdoma daugiausia aplinkos apsaugos gynėjų ir aktyvistų nužudymų visame pasaulyje. Organizacijos „Global Witness" ataskaitos duomenimis, nužudymų skaičius gali būti didesnis, nei manoma, visų pirma, dideles teritorijas apimančiose Brazilijos kaimo vietovėse, kuriose galimybės naudotis transporto infrastruktūra yra ribotos.

Ilham Tohti

Ilham Tohti (Ilhamas Tohti) yra žinomas uigūrų žmogaus teisių gynėjas, ekonomikos profesorius ir Kinijos uigūrų mažumos teisių gynėjas. Daugiau kaip du dešimtmečius jis nenuilstamai dirbo siekdamas skatinti uigūrų ir kinų dialogą ir tarpusavio supratimą. Dėl savo vykdomos veiklos 2014 m. rugsėjo mėn. jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos po dviejų dienų parodomojo teismo proceso. Nepaisydamas to, ką teko iškentėti, jis ir toliau pasisako už nuosaikumą ir susitaikymą.

Ilhamas Tohti žinomas dėl savo mokslinių tyrinėjimų uigūrų ir kinų hanų santykių tema ir aktyviai remia regioninės autonomijos teisės aktų įgyvendinimą Kinijoje. Taip pat jis administravo interneto svetainę Uyghur Online, kurioje aptariami uigūrų klausimai. Pasinaudodamas šia platforma Ilhamas Tohti nuolat kritikavo tai, kad Kinijos uigūrams neleidžiama dalyvauti Kinijos vystymosi procesuose, ir ragino didinti informuotumą apie uigūrų bendruomenės statusą ir požiūrį į juos Kinijos visuomenėje. Už tokią veiklą Kinijos valstybė paskelbė Ilhamą Tohti separatistu ir galiausiai skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Už darbą, vykdomą susiduriant su priešiškumu, Ilhamui Tohti skirtas apdovanojimas „PEN/Barbara Goldsmith Freedom to Write Award" (2014 m.), Martino Ennalso apdovanojimas (2016 m.) ir liberalių partijų federacijos „Liberal International" apdovanojimas už laisvę (2017 m.). Jis taip pat nominuotas 2019 m. Nobelio premijai gauti.

Pastaraisiais metais uigūrai dėl savo išskirtinės etninės tapatybės ir religinių įsitikinimų patyrė beprecedentes Kinijos vyriausybės represijas. Nuo 2017 m. balandžio mėn. daugiau kaip 1 mln. nekaltų uigūrų neteisėtai laikomi internuotų asmenų stovyklose, kuriose jie verčiami atsisakyti savo etninės tapatybės ir religinių įsitikinimų ir prisiekti lojalumą Kinijos vyriausybei.

Ilhamo Tohti atvejis yra susijęs su itin svarbiais tarptautiniais aspektais ir susirūpinimą keliančiais klausimais žmogaus teisių srityje: nuosaikaus islamo vertybių puoselėjimu, kai patiriamos valdžios valdomos religinės represijos, pastangomis pradėti dialogą tarp musulmonų mažumos ir ne musulmonų daugumos gyventojų ir autoritarinės valstybės vykdomu taikių protestų slopinimu.

Grupė „The Restorers"

„The Restorers" - tai grupė Kenijos paauglių, pasitelkusių mobiliąją programėlę „i-Cut" kovai su moterų lyties organų žalojimu. Mokinės Stacy Owino, Cynthia Otieno, Purity Achieng, Mascrine Atieno ir Ivy Akinyi susibūrė į grupę, pavadinimu „The Restorers", nes nori grąžinti viltį jos netekusioms mergaitėms.

Programėlė „i-Cut" suteikia merginoms galimybę ieškoti medicininės ir teisinės pagalbos prieš priverstinį lyties organų žalojimą ar po jo. Programėlės sąsajoje yra penki skirtingi mygtukai, kuriuos spustelėjus galima pasirinkti šias galimybes: „pagalba", „gelbėjimas", „pranešimas", „informacija apie moterų lyties organų žalojimą", „aukojimas ir grįžtamoji informacija". Paspaudus pirmuosius tris mygtukus mergaitėms suteikiama galimybė nedelsiant kreiptis pagalbos, rasti gelbėjimo centrą arba pranešti apie procedūrą valdžios institucijoms šalyse, kuriose tokia praktika yra neteisėta. Programėlė „i-Cut" 2017 m. pateko į pagal programą „Technovation Challenge", kuria siekiama skatinti moterų dalyvavimą technologijų sektoriuje, organizuojamo konkurso finalą.

Nors tarptautiniu mastu pripažinta, kad moterų lyties organų žalojimas, t. y., kaip apibrėžia Pasaulio sveikatos organizacija, bet kokios procedūros, kurias vykdant iš dalies ar visiškai pašalinami išoriniai moters lyties organai ar kitais būdais dėl ne medicininių priežasčių sužalojami moters lyties organai, yra žmogaus teisių pažeidimas, šį pažeidimą patyrė daugiau kaip 200 mln. įvairiose šalyse gyvenančių mergaičių ir moterų, įskaitant 500 000 mergaičių ir moterų Europoje. Kasmet daugiau kaip 3 mln. mergaičių visame pasaulyje kyla lyties organų žalojimo grėsmė ir per minutę tokiu būdu būtų sužalojamos 7 mergaitės. Dauguma mergaičių apipjaustomos, kai dar nebūna sulaukusios 15 metų amžiaus.

Tačiau moterų lyties organų žalojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir net mirtį. Lyties organų žalojimą patyrusioms mergaitėms taip pat kyla didesnė rizika tapti mažametėmis nuotakomis ir nebaigti mokyklos, ir dėl to sumažėja jų galimybės kurti geresnę ateitį sau ir savo bendruomenėms. Nerimą kelia kai kuriose šalyse pastebima tendencija - moterų lyties organų žalojimo procedūrą atlieka sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas. Taip ne tik pažeidžiama medicininė etika, bet ir kyla pavojus, kad tokia praktika bus legalizuota ir kad susidarys įspūdis, jog tokia procedūra neturi pasekmių sveikatai.

Pasauliniu mastu dedamos pastangos paspartino pažangą, daromą siekiant panaikinti moterų lyties organų žalojimo praktiką. Šiuo metu grėsmė būti apipjaustytai kyla maždaug trečdaliu mažiau mergaičių negu prieš 30 metų. Visgi, atsižvelgiant į augantį gyventojų skaičių, įtvirtinti šį laimėjimą iš tiesų nėra lengva.

Kaip Europos Parlamentas remia žmogaus teises?

Europos Parlamentas ne tik teikia Sacharovo premiją, bet ir remia žmogaus teises konkrečiais politikos ir teisėkūros veiksmais.

Kontaktai

DG COMM

European Parliament
60 rue Wiertz / Wiertzstraat 60
B-1047 - Bruxelles/Brussels
Belgium
Sacharovo premija 2019