2018 m. Sacharovo premijos laureatas Olegas Sencovas

© Sergei Venyavsky/Getty Images

Ukrainiečių kino režisierius ir rašytojas Olegas Sencovas atvirai kritikuoja Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.

1976 m. Simferopolyje gimęs O. Sencovas studijavo ekonomiką Kijeve, vėliau ėmėsi scenaristo ir režisieriaus darbo Maskvoje. 2012 m. pasirodęs jo debiutinis pilnametražis filmas „Gámer" pelnė ne vieną apdovanojimą. 2013-aisiais jis tapo aktyviu judėjimo „Automaidanas" nariu. Šis judėjimas už laisves ir žmogaus teises nutiesė kelią į „Euromaidano" revoliuciją.

2014 m. neteisėtai aneksavus Krymą, O. Sencovas organizavo humanitarinę pagalbą atkirstiems Ukrainos kariams: vežė jiems maistą, vaistus ir padėjo evakuoti jų šeimas.

2014 m. gegužės 10 d. jis buvo suimtas Simferopolyje, Kryme, ir apkaltintas teroristinių aktų prieš Rusijos de facto valdžią Kryme planavimu. Rusijos saugumo tarnyba jį pervežė į Rusiją. Metus kalintas O. Sencovas stojo prieš karinį tribunolą, kuris jį nuteisė 20-čiai metų kalėjimo. Pasak organizacijos „Amnesty International", tai buvo neregėto cinizmo parodomasis teismo procesas. Rusijos valdžios institucijos su juo elgėsi kaip su Rusijos piliečiu, nors jis niekada neturėjo Rusijos paso ir yra deklaravęs tik Ukrainos pilietybę.

O. Sencovas buvo apkaltintas vadovavimu teroristinei organizacijai, planavusiai paminklų Kryme sprogdinimą. Jis nepalenkiamai tvirtino esąs nekaltas, o jokių neginčijamų jo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje įrodymų pateikta taip ir nebuvo. Pagrindinis kaltinamosios pusės liudininkas atsiėmė savo pirminį prisipažinimą, kuris, jo teigimu, buvo išgautas kankinimu. Savo kalboje, pasakytoje teisme, O. Sencovas pašiepė sufabrikuotą procesą ir pareiškė, jog viliasi, kad Rusijos žmonės liausis bijoję.

Paskelbus nuosprendį, O. Sencovas buvo išsiųstas į padidinto saugumo griežto režimo koloniją Sibire į šiaurę nuo poliarinio rato. Nuo namų jį skyrė tūkstančiai kilometrų. Kalėjime O. Sencovas toliau kovojo už savo įsitikinimus. Reikalaudamas išlaisvinti visus ukrainiečių politinius kalinius Rusijoje, 2018 m. gegužę jis pradėjo 145 dienų bado streiką. Dėl grasinimų būti maitinamam prievarta ir kritinės sveikatos būklės streiką jam teko nutraukti.

2018 m. birželio 14 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje primygtinai reikalavo nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti O. Sencovą ir visus kitus Rusijoje neteisėtai kalinamus Ukrainos piliečius.

O. Sencovą palaikė ir jį išlaisvinti ragino tarptautinė bendruomenė, žmogaus teisių grupės, Rusijos kino kūrėjai, pripažinti kino režisieriai ir garsūs aktoriai. Rusijos žmogaus teisių centras „Memorial" jį pripažino politiniu kaliniu.

2019 m. rugsėjį O. Sencovas atgavo laisvę ir grįžo į Ukrainą. Jis buvo išlaisvintas Rusijai ir Ukrainai susitarus dėl abipusio apsikeitimo kaliniais. EP Pirmininkas D. Sassoli savo pranešime pažymėjo, kad naujienas apie O. Sencovo išlaisvinimą sutiko su džiaugsmu ir palengvėjimu. Jis atidavė pagarbą šiam bebaimiam vyrui, oriai stojusiam akistaton su neteisybe.

2019 m. lapkritį - praėjus dviem mėnesiams nuo jo išlaisvinimo - O. Sencovas premiją atsiėmė per ceremoniją, kuri buvo surengta Europos Parlamente Strasbūre. Šią premiją jis priėmė „ne kaip pagarbos savo asmeniui ženklą, o kaip apdovanojimą visiems Ukrainos politiniams kaliniams, kuriems yra tekę atsidurti Rusijos kalėjimuose".

Venesuelos demokratinė opozicija, 2017 m. (Venesuela)

Nadia Murad ir Lamiya Aji Bashar, 2016 m. (Irakas)

Raif Badawi, 2015 m. (Saudo Arabija)

Denisas Mukwege, 2014 m. (Kongo Demokratinė Respublika)

Malala Yousafzai, 2013 m. (Pakistanas)

Nasrin Sotoudeh, 2012 m. (Iranas)

Jafar Panahi, 2012 m. (Iranas)

Mohamed Bouazizi, 2011 m. , Arabų pavasario aktyvistai (Tunisas)

Ali Ferzat, 2011 m., Arabų pavasario aktyvistai (Sirija)

Asmaa Mahfouz, 2011 m., Arabų pavasario aktyvistai (Egiptas)

Ahmed El Senussi, 2011 m., Arabų pavasario aktyvistai (Libija)

Razan Zaitouneh, 2011 m., Arabų pavasario aktyvistai (Sirija)

Guillermo Fariñas, 2010 m. (Kuba)

Kiti laureatai